a

1 a pirma abėcėlės raidė, vartojama žymėti užpakalinės eilės žemutinio pakilimo labai atviram ilgam kirčiuotam balsiui (ãkys, gãvo, mãto), kiek uždaresniam trumpam balsiui – kirčiuotam (ràs, àpmetė, pàvežė, vištà) ir nekirčiuotam (ăkìs, tìkrăs, kătė̃). ^ Kurs ã pasakęs, turi ir bė sakyti (ką pradėjęs, turi ir tęsti) KI1.
◊ nuõ a lìg b iron. nedaug (temokėti): O, jis jau mokytas – paskaito nuo a lig b Kp.
nuõ a lìg z nuo pradžios lig galo: Jis išmoko nuo a lig z .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.